Mažeikių rajono Vaikų našlaičių ir senelių globos namų darbuotojai prisidėdami prie akcijos „ UŽ SAUGIĄ LIETUVĄ“ ir tęsdami prieš metus įstaigos pradėtą vykdyti projektą „ATVERK DURIS“, gegužės 28 dieną (šeštadienį) padovanojo dieną globos namų auklėtiniams. Tą dieną įstaiga nedirbo nuo 10 val. iki 18 val.
Buvo užrakintos globos namų durys, o visi neišvykstantys pas savanorius globėjus vaikai buvo iškeliavę į globos namų darbuotojų šeimas. Tokio veiksmo idėja gimė kartą grįžtant iš konferencijos. Su kolege aptardamos išgirstą informaciją ilgai diskutavome, kaip dar galima padėti mūsų auklėtiniams. Man labiausiai iš tiesų gaila, kad daugiau kalbame, o štai konkretaus veiksmo nėra. Į klausimą, ką reikėtų daryti, atsakiau: „ Tiesiog imti vaiką už rankos ir vestis“. Štai taip už tokio pasakymo ir „užsikabinome“. Padarėme susirinkimą su globos namų darbuotojais, vėliau su vaikais. Pasiūlius globos namų darbuotojams bent vieną dieną paimti vaikus į savo šeimas, atverti jiems savo namų duris, padovanoti bent vieną dieną kitokioje aplinkoje – atsakymo ilgai laukti nereikėjo. Gavę darbuotojų pritarimą, apie tai, ką mano apie tokį mūsų pasiūlymą, kalbėjome su vaikais. Šie taip pat sutiko. Tie, kurie savaitgalius jau praleidžia savanorių globėjų šeimose, puikiai supranta, kaip svarbu, kad tu kažkam esi reikalingas, nors retkarčiais kažkas pasiruošęs tau dovanoti buvimą kartu. Taigi visi su jauduliu laukėme šeštadienio. Buvo rašomi prašymai, sudarinėjamos sutartys, ruošiami įsakymai. Ir štai paskutinis išeidamas užrakino įstaigos duris, o darbuotojai paėmę vaikus už rankų – išėjo į savo namus. Ir taip praleido visą dieną kartu su vaiku neformalioje aplinkoje. Manau, išbandymas, verčiantis apie daug ką susimąstyti, buvo visiems, ne tik vaikams. Kai vakare vėl visi susirinkome atgal į globos namus, įspūdžių netrūko. Tokius laimingus vaikus ne dažnai pamatysi. Užsimezgė kiti santykiai, darbuotojai taip pat buvo priversti apie daug ką pamąstyti. Labai dėkinga esu jiems už supratingumą, už suteiktą džiaugsmą vaikams. Na, o vaikams dėkoju už suteiktą džiaugsmą mums, už galimybę pabūti kartu. Koks tai jausmas – neįmanoma nusakyti. Jei norite ir jūs patirti, ateikite, padėkite, priglauskite. Vaikai jūsų laukia.
Direktorė Birutė VAIČKIENĖ
