Prieš kelias savaites vykusios konferencijos „Deinstitucionalizacija – kelias į sveiką ir saugią vaikystę“ metu Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai dalijosi savo mintimis ir įžvalgomis kas gi yra deinstitucionalizacijos procesas bei ką geriausia galima būtų padaryti dėl globos namuose augančių vaikų. Šalies prezidentė taip pat savo sveikinimo rašte išdėstė savo minintis apie globos namuose augančius vaikus.
„Turime didelį, svarbų ir bendrą tikslą – pasiekti, kad daug metų gyvavusi vaikų globos sistema būtų galutinai pertvarkyta. Eidami šia kryptimi matykime visus, vis dar tarp institucijų sienų gyvenančius vaikus, įsigilinkime, įsijauskime į kiekvieno jų likimą. Galvokime apie šių vaikų ateities galimybes. Turime šiems vaikams suteikti pakankamai dėmesio, šilumos ir meilės, visavertį ugdymą ir oraus gyvenimo perspektyvas – taip konferencijos dalyvius savo rašte sveikino J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Konferencijos dalyvius pasveikino ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Konferencija sudarė puikią erdvę specialistams, dirbantiems vaiko teisių, vaiko gerovės, vaiko globos srityje susipažinti su užsienio šalių patirtimis pertvarkos procese, paslaugų šeimoms su vaikais, globėjams ir įtėviams bei vaikams, likusiems be tėvų globos srityse. Renginyje dalyvavo 80 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų.
Pagrindinė konferencijos metu išsakyta mintis – poreikis plėtoti lanksčias, prieinamas ir šeimų su vaikais poreikius atitinkančias paslaugas, nes pagrindinis pertvarkos tikslas yra užtikrinti, kad vaikai galėtų augti savo šeimose, o jų tėvai – gauti iš valstybės tinkamą pagalbą ir paramą. Vaikai iš šeimų turėtų būti paimami tik kraštutiniais atvejais, ir turi būti ieškoma galimybių grąžinti juos į šeimą. Apie paramą šeimoms konferencijos metu pasakojo prof. Andy Bilson (Didžioji Britanija), o apie pirmąsias pamokas pertvarkos metu Bulgarijoje – Dilyana Slavkova (Bulgarija).
Tais atvejais, kai tokių galimybių nėra, vaikams turi būti ieškoma globėjų ar įtėvių, kurie taip pat turi gauti ne tik tinkamą finansinę paramą, bet ir nemokamą specialistų pagalbą bei paslaugas, kuri padėtų tinkamai susitvarkyti su vaiko auklėjimo ir ugdymo iššūkiais. Apie tai konferencijos metu pasakojo Kjell Hauge (Norvegija) ir Aire Nurm (Estija). Šiuo atveju atsiranda poreikis kurti ir naujus modelius, tokius kaip profesionali globa. Profesionalūs globėjai galėtų būti ta saugi ir sveika aplinka, kurioje vaikas augtų laikinai, kol negalėtų grįžti pas savo biologinius tėvus arba rasti naują šeimą įtėvių, nuolatinių globėjų ar kitoje aplinkoje.
Konferencija yra NVO vaikams konfederacijos kartu su Žiburio Fondu bei Visuomenės raidos ir vystymosi institutu įgyvendinamo projekto „Valstybės ir savivaldybių tarnautojų gebėjimų stiprinimas deinstitucionalizacijos srityje: remiantis gerąja Norvegijos patirtimi“ dalis, kuris finansuojamas Norvegijos Karalystės 2009-2014 metų laikotarpio finansinių mechanizmų lėšomis, pagal Vidaus reikalų ministerijos programą LT10 „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“.
Elena URBONIENĖ
NVO vaikams konfederacija
