31-osios Pasaulio jaunimo dienos jau prasidėjo 19 000 savanorių, kurie padės jas organizuoti. Mes, savanoriai, jau nuo liepos 18 dienos gyvename vieno iš Jėzaus išsakytų palaiminimų dvasia: „Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo.“ Mt 5, 7.
Tikrasis savanorių tarnystės atidarymas įvyko liepos 20-osios vakare Krokuvos Lagiewskio priemiesty esančioje Dievo Gailestingumo šventovėje. Tai labai simboliška vieta ir su šių PJD tematika susijusi vieta, kurioje ilsisi šventoji Faustina. Pastarąją Jonas Paulius II kanonizavo, ir ši vieta tapo šventove. Čia taip pat galima sutikti ir patį Joną Paulių II, kurio 7-oji skulptūra (net!) Krokuvos apylinkėse žvelgia žemyn nuo apžvalgos bokšto. Nuo jo atsiveria nuostabūs žaliuojantys laukai, o tolumose skendi į UNESCO sąrašą įtrauktas Krokuvos senamiestis. Bokšte palikti Jono Pauliaus II žodžiai, viltis, o gal net ir tyli malda skelbia: „Tegu šviesos spinduliai, besileidžiantys nuo Lagiewnikio šventovės bokšto, primenantys gailestingojo Jėzaus paveikslo spindulius, skleidžia dvasinį mokymą visai Lenkijai – nuo Tatrų kalnų iki Baltijos jūros, nuo Bugo upės iki Oderio – ir visam pasauliui.“
Iš visų pasaulio kampelių suvažiavusiems jauniems žmonėms (kurių neįtikėtinai daug iš Pietų Amerikos!) Mišias aukojo Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislawas Dziwiszas. Jis pasirinko nuostabų skaitinį iš Laiško romiečiams. Kiekvienam tarnaujančiam ar besirengiančiam kokiai nors tarnystei labai jį rekomenduoju (Rom 12, 3–13).
Šis skaitinys mane, savarankiškai pirmą kartą apskritai į PJD atvykusią lietuvę, įkvėpė tęsti savo mažą piligrimišką odisėją, kurią pradėjau jau liepos 17-ąją. Tądien susipažinau su savo miegamuoju – milžiniška futbolo klubui priklausančia sale, užpildytą dviaukščių karinių lovų. Tokių salių yra dvi, ir savanorių šitoje vietoje – apie 1200. Mano baimės akys niekada nebuvo tokios didelės – bet kas bet kada gali pasisavinti mano turtą, tualetų, dušų mažai, o baisiausia dar laukė – naktis, vis galvoje sukosi mintis apie tai, kaipgi įmanoma miegoti taip gausiai žmonių prigrūstoje vietoje?? Šių minčių genama išlėkiau pabėgioti, kad tik būčiau pavargusi ir knarkiančiųjų/triukšmaujančiųjų choras man netrukdytų ilsėtis.
Mano nuostabai – savanoriai yra patys maloniausi ir tyliausi žmonės. Pabusti teko 5 val. ryto, nes salėje įsijungė šviesos, ir visi pradėjo krutėti. Taip atradau savo kaimynes: indiškos kilmės singapūrietę su ispaniška pavarde, keletą vengrių, daug italių... Registracijos eilėje susipažinau su gausiu prancūzų būriu, belgu ir baltarusiu, su kuriais praleidome visą dieną kartu – Krokuvos centre puikavomės savo naujomis ryškiomis savanorių kuprinėmis ir bendravome tai prancūziškai, tai rusiškai, visaip, kol galiausiai prabilau kaži ar labai suprantamu abiejų kalbų mišiniu. Su dideliu džiaugsmu mano kolegoms rodžiau Vavelyje „gyvenančią“ Lietuvos istoriją – Jogailos antkapį, Lietuvos herbus, pasakojau apie Kosciušką, Pilsudskį, Mickevičių... Išėjus iš katedros netikėtai tapome dviračių lenktynių „Tour de Pologne“ stebėtojais (kiek įvykių čia!), bet, žinoma, prancūzai buvo „Tour de France“ gerbėjai.
Diena pasibaigė labai smagiai – jau visai vakare susipažinau su keliomis lietuvėmis, kita diena prasidėjo lygiai taip pat – teko susipažinti dar su keliais lietuviais, kurie išdidžiai su savimi nešėsi trispalvę. Lietuvaičių čia apie penkiolika. Susidraugavome ir tapome lietuviška grupe, kuri visada pasiruošusi supažindinti užsieniečius su mūsų vėliavos spalvomis ir apskritai su Lietuva!
Kol kas pasiruošimas, mokymai vyksta palengva, turime nemažai ir laisvo laiko, kad susipažintume su apylinkėmis ir taip galėtume kuo geriau padėti visiems atvykstantiesiems. Visgi jau galima jausti, kad artėja chaotiškas, bet džiaugsmingas bendrystės dalinimosi laikas. Aš būsiu atsakinga už vertėjavimą, tarpininkavimą tarp savanorių ir vietoje esančių institucijų, kurios gali padėti iškilus bėdai. Gal susitiksime, piligrimai, jei jums iškils problemų susikalbant.
Na, o kol kas tiek, du Krokuvos šventieji, dieviškojo gailestingumo nešėjai, PJD 2016 globėjai – Jonas Paulius II ir Faustina, visi savanoriai, organizatoriai laukia Jūsų.
Liepos 26–31 dienomis mūsų bus daug ir nepaisant visko mes džiaugsimės viltyje, būsime kantrūs varge ir ištvermingi maldoje!
Edita EŽERSKYTĖ
Rimantės Jaugaitės bei autorės nuotraukos:
Edita (dešinėje) su PJD savanoriais
Jaunimo dienų savanoriai
Patalpa, kurioje gyvena savanoriai
Jaunimo dienų savanoris su Lietuvos trispalve
