Paroda „Likimo broliai“ skirta 1991 metais liepos 31 dieną Medininkų pasienio kontrolės poste žiauriai nužudytiems septyniems Lietuvos pareigūnams – Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkams Mindaugui Balavakui ir Algimantui Juozakui, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkams Juozui Janoniui ir Algirdui Kazlauskui, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriams Antanui Musteikiui, Stanislovui Orlavičiui ir Ričardui Rabavičiui atminti.
Siekis sustiprinti ir apsaugoti savo šalies sienas – vienas pagrindinių valstybingumo požymių, tad sienų apsauga po 1990 metų Lietuvai taip pat tapo nemenku uždaviniu. Žinoma, jog Sovietų Sąjunga nenorėjo pripažinti Lietuvos Nepriklausomybės, todėl pasienio kontrolės postai ir ten dirbantys pareigūnai buvo užpuolinėjami ne kartą – muitinės suniokojamos, prieš dirbančiuosius naudojamas fizinis bei psichologinis smurtas. Tuo užsiimdavo ginkluoti sovietų kariškiai, Vilniaus ir Rygos omonininkai.
Iki lemtingosios datos Medininkų pasienio kontrolės punktas 1991 metais buvo užpultas net keturis kartus (sausio 27 d., kovo 25 d., balandžio 19 d. ir gegužės 25 d.). Tačiau vėliau, tų pačių metų liepos 29 dieną, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Rusijos Federacijos Prezidentas Borisas Jelcinas Maskvoje pasirašė sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, susitarimą dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje-kultūrinėje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities raidoje ir protokolą dėl atstovybių atidarymo.
Atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę pripažino Rusijos Federacija, todėl tikėtasi, kad situacija taps palankesnė, bet, iš šiandieninės perspektyvos žvelgiant akivaizdu, jog susitarimai nepadėjo, 1991 metais liepos 31-ąją Medininkuose įvykdytos žiaurios Lietuvos pareigūnų žudynės. Šešiems iš jų medikai padėti nebegalėjo, du sunkiai sužeisti muitinės pareigūnai – Ričardas Rabavičius ir Tomas Šernas išgabenti į ligoninę. Deja, Ričardo Rabavičiaus išgelbėti nepavyko, rugpjūčio 2 dieną jis mirė ligoninėje. Vienintelis išgyvenęs Medininkų įvykių liudininkas – Tomas Šernas po patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjęs kalbėti ir laisvai judėti, atsigavo tik po kelerių metų intensyvios reabilitacijos ir tapo dvasininku, Lietuvos evangelikų reformatų generaliniu superintendentu.
Toji paskutinė 1991-ųjų liepos diena turėjo būti įprasta darbo diena neseniai nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvos Respublikoje, nors žuvusiam Algirdui Kazlauskui tai buvo paskutinė darbo diena prieš išeinant į pensiją. Dvidešimtmetis Ričardas Rabavičius muitinės pareigūnu dirbo dar tik dvylika dienų, o Medininkų pasienio kontrolės punkte budėjo vos ketvirtą kartą. Jaunasis rinktinės „Aras“ policininkas Mindaugas Balavakas savo siūta uniforma į darbą atėjo tik antrą dieną.
Algimanto Juozako, Juozo Janonio, Antano Musteikio, Stanislovo Orlavičiaus, Algirdo Kazlausko, Ričardo Rabavičiaus, Mindaugo Balavako artimiesiems ta diena niekada nebebus tiesiog liepos 31-oji. Tą lemtingą kartą jie visi drauge dirbo Medininkuose atlikdami pareigą Tėvynei, kartu ir palaidoti Antakalnio kapinėse – skaudaus likimo broliai.
Paroda parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Seimo archyvu, Lietuvos centriniu valstybės archyvu ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Sklaidydami parodos puslapius susipažinsite su ištraukomis iš darbo žurnalo, kuriame fiksuojama pirmoji informacija apie įvykius Medininkuose, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio pasirašytus pareiškimus bei kreipimusis į demokratines pasaulio valstybes ir Lietuvos žmones, apžiūrėsite fotodokumetus, kuriuose įamžintos svarbios šiai datai akimirkos.
archyvai.lt informacija
