Liepos pabaigoje rajone į laukus išriedėję kombainai jau turėjo baigti nuimti derlių, tačiau dėl lietaus tai padaryti nepavyko. Žemdirbiai stengiasi išnaudoti kiekvieną giedros minutę, kad užaugintas derlius būtų sudorotas tinkamai, todėl technika laukuose ūžia dieną ir naktį, jei tik nelyja.
Supirkta mažiau
Rugpjūčio 1-ąją Žemės ūkio ministerija informavo, jog, išankstiniais duomenimis, tuo metu šalyje gali būti nukulta apie 10 proc. bendro grūdinių augalų ir rapsų ploto. Derlingumas panašus į ankstesnių metų: žieminių rapsų siekia 3,5–4 t/ha, o žieminių kviečių – 5–7 t/ha. Iš atvežamų supirkti kviečių 23 proc. priskiriami „Ekstra“ klasei“, 24 proc. – I klasei, 25 proc. – II klasei, o 28 proc. viso derliaus sudaro pašariniai kviečiai.
Žemės ūkio ministerija rugpjūčio 19 d. informavo, jog, Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (toliau – ŽŪMPRIS) duomenimis, Lietuvoje nupjauta tik 38,9 proc. grūdinių augalų ir 76,1 proc. rapsų pasėlių.
Nors gamtinės sąlygos sudėtingos, tačiau, ŽŪMPRIS duomenimis, kol kas pagrindinių kultūrų – kviečių, kvietrugių, rugių, miežių ir žirnių vidutinio derlingumo rodikliai šiek tiek aukštesni nei praėjusių metų faktiniai. Mažesnis 0,1 t/ha avižų ir 0,2 t/ha rapsų vidutinis derlingumas.
Per rugpjūčio antrąją savaitę supirkta iš viso 187 tūkst. t grūdų (įskaitant ankštines) ir 7,6 tūkst. t rapsų sėklos. Lyginant su praėjusiųjų metų analogišku laikotarpiu grūdų supirkta beveik du kartus mažiau (pernai – 333 tūkst. t), o rapsų sėklos – net 11 kartų mažiau nei pernai (pernai – 84,3 tūkst.t). Daugiau 52 proc. (12,5 tūkst. t) nei pernai šiais metais supirkta tik ankštinių.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgos Vaičiūnės, vienintelė susiklosčiusios situacijos priežastis – gausūs krituliai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, per rugpjūčio pirmąją pusę kritulių kiekis normą viršijo visoje Lietuvoje, o, pvz., Radviliškio rajone net iki keturių kartų, kai praėjusiais metais analogišku laikotarpiu kritulių iš esmės nebuvo.
Pagal ŽŪMPRIS informaciją, iš supirktų per antrąją rugpjūčio savaitę 126,4 tūkst. t kviečių ,,Ekstra“, I ir II klasės kviečiai sudarė 52,9 proc. (66,9 tūkst. t).
Nuimta dalis derliaus
Kad ne itin palankios oro sąlygos trukdo derliaus nuėmimui, patvirtino ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas, pasak kurio, javų derlius rajone geras, tačiau nesiseka jo nuimti, nes trukdo lietus: „Dairomės į dangų ir laukiame saulutės.“
Kaip rodo derliaus nuėmimo rezultatai rajono seniūnijose, darbų laukia dar daug. Viekšnių seniūnijoje yra 25 ūkininkai, kurie deklaruoja daugiau kaip 50 ha, tarp jų 3 įmonės, kurios turi žemės seniūnijoje. Pasak Viekšnių seniūnijos seniūno pavaduotojo Algimanto Kiudulo, minėti ūkininkai deklaruoja 2871 ha pasėlų. Rugpjūčio 12 d. duomenimis, buvo nukulta (procentais): kviečių – 10,5; kvietrugių – 24; rapsų – 74; žirnių – 70. Rugiai, miežiai, avižos, pupos buvo nekulti. Reivyčių seniūnijoje, kaip informavo seniūnijos seniūno pavaduotoja Regina Gramienė, rugpjūčio 11 d. duomenimis, didieji ūkininkai kviečių augino 2402 ha, nukūlė 845 ha, delingumo vidurkis apie 5 t, miežių augino 264 ha, nukūlė 132 ha, derlingumas apie 3,8 t, žieminių rapsų augino 298 ha, nukūlė 261 ha, derlingumas apie 2,7 t, žirnių augino 495 ha, nukūlė 429 ha, derlingumas apie 3 t. Mažeikių apylinkės seniūnijoje, pasak seniūno pavaduotojos Dalios Grabažienės, javapjūtė vyksta labai lėtai dėl blogų oro sąlygų. Visiškai nupjauti tik žieminiai rapsai, jų derlingumas virš 4 tonų. Žirnių derlingumas apie 3 tonas, tačiau dar pusę likę nenukultų. Pradėti pjauti kviečių ir miežių laukai, kviečių nukulta apie penktadalis plotų. Laižuvos seniūnijoje, kaip informavo seniūno pavaduotoja Angelė Klemenienė, deklaruotas javų pasėlių plotas – 3046,04 ha, derlius nuimtas 797 ha plote, prikulta 4711 t grūdų. Daugiausia nuimta kviečių, beveik 17 proc. miežių, vos 2 ha kvietrugių. Baigtas nuimti rapsų derlius, prikultos 986 t sėklų. Nupjauti visi žirniai, o pupos dar nepradėtos kulti. Sedos seniūnijoje, kaip informavo vyriausioji specialistė žemės ūkio funkcijoms Nijolė Jovaišienė, ddeklaruota 1635,94 ha javų, iš kurių nukulta 45,89 ha, prikulta 179,50 t grūdų. Nepradėti kulti rugiai, miežiai ir kukurūzai. Iš ankštinių kultūrų nukulta mažiau nei pusė žirnių, pupų ir lubinų derlius tebėra laukuose. Pasak Židikų seniūnijos seniūno pavaduotojo Arvydo Brazdauskio, seniūnijoje deklaruota 8624,37 ha javų, iš kurių nupjauta 707,64 ha, prikulta 3621,18 t. savo eilės tebelaukia rugiai, miežiai, grikiai, kvietrugiai, kukurūzai. Beveik baigti nuimti rapsai. Nukulta beveik pusę žirnių, o pupos ir lubinai dar tebėra laukuose.
Laukia giedros
Pasak „Būdo žemaičių“ pakalbintų ūkininkų, javapjūtė šiemet nedžiugina, nors yra buvę ir blogesnių metų, kai apskritai nebuvo įmanoma įvažiuoti į laukus. „Dabar į laukus dar įvažiuojame, tačiau grūdai nespėja pradžiūti, todėl jų kokybė vis prastėja, – sakė Andriejus Virkutis. – Praėjęs savaitgalis nors ir buvo giedras, tačiau derliaus nuėmimui padėjo nedaug. Sekmadienį grūdai jau buvo gerokai pradžiūvę, pirmadienį būtų buvę galima dirbti visu pajėgumu, tačiau vakarinis lietus vėl sujaukė visus planus. Dabar ariame, dirbame kitus darbus ir laukiame, kada vėl galėsime kulti.“
Marius Liaugaudas iš Urvikių tikino, jog šie metai derliaus nuėmimui išskirtiniai, lietus visiškai neleidžia dirbti: „Šeštadienį pas mus lijo, tai galėjau kulti tik vakar. Visi darbai dėl tokio oro stovi. Tikėjomės gero derliaus, o dabar grūdai beveik visi pasidarė pašariniai. Galvoti nėra apie ką, belieka laukti tik giedros.“
Ūkininkai apgailestavo, kad prastėjant grūdų kokybei supirkėjai nebenori jų pirkti, vis mažina kainas ir grasina visai nebepirksią. Pasak žemdirbių, gali tekti veltui atiduoti, kad tik paimtų, ar užkasti, aparti kokioje palaukėje, nes nupjauti vis tiek reikės.
