Lietuvoje vis nesiliauja dingti žmonės: vieni jų išeina ir po kurio laiko sugrįžta, kitų reikia ieškoti arba liūdniausia, kai dingimas baigiasi tragiškai. Tačiau visais paieškos atvejais policija prašo žiniasklaidos ir visuomenės pagalbos.
Neretais atvejais nutinka taip, kad žmogus pamatęs tokio pobūdžio informaciją, sureaguoja pasidalindamas žinia savo socialiniuose tinkluose arba, turėdamas vienokios ar kitokios informacijos apie dingusį asmenį, skuba pranešti žiniasklaidoje po straipsniu nurodytais policijos kontaktais.Tik bėda tame, kad ne visada policija, kurios šūkis „Ginti, saugoti, padėti!“ iš tiesų atitinka savo esmę.
Prieš kurį laiką vilnietės mokinės Ugnės Rukuižaitės dingimas, pasibaigė tragiškai ir sukrėtė visą Lietuvą. Buvo ir tąkart žmonių, turėjusių vienokios ar kitokios informacijos apie dingusią moksleivę, tačiau nebuvo išgirsti, o gal nebuvo policijos atstovams noro adekvačiai reaguoti į šią situaciją, kas galbūt galėjo net užbėgti už akių tragedijai.
Vakar buvo dingusi mergina Kaune. Laimei ji rasta, tačiau pasirodžius paieškos informacijai ir bandant skambinti policijos nurodytais kontaktais, visą vakarą niekas neatsiliepė.
Metamos viešos pajėgos paieškai ir prašoma visuomenės pagalbos, o turint informacijos, kuo skubiau pranešti teisėsaugai – nurodytas telefonas tyli. O gal turima visuomenės informacija gali išgelbėti net gyvybę. Deja, informacijos, akivaizdu, policijai nereikia.
Vidaus reikalų sistema skundžiasi dideliu darbo krūviu, mažu finansavimu, tačiau ar turėtų būti to paisoma, kai kalbama apie žmogaus gyvybę?
„Nebūk naivus kelyje“ informacija
