Antradienį Vilniaus šaligatviuose atsiras variu dengti „Atminimo akmenys“, įamžinsiantys aštuonis Holokausto metu žuvusius vilniečius. Taip Lietuvos sostinė prisijungs prie didžiausio memorialo po atviru dangumi Europoje. „Atminimo akmenis“ įrengs tarptautinio projekto autorius, garsus vokiečių menininkas Gunteris Demnigas.
Rugpjūčio 30 d. 12 val. prie pastato, kuriame mokėsi Vilniaus geto metraštininku vadinamas Icchokas Rudaševskis, vyks Vilniaus „Atminimo akmenų“atsidarymas. Rūdninkų gatvėje 8 bus įmontuota atminimo lentelė talentingam paaugliui, savodienoraštyje aprašiusiam gyvenimą Vilniaus gete. Sąsiuvinis išliko, o I. Rudaševskisdingo vienoje iš masinėmis kapavietėmis virtusių duobių Paneriuose.
„Atminimo akmenys“ Vilniuje taip pat bus įrengti vegetariško restorano savininkams Faniai ir LazarLewando, gydytojams Samueliui Margoliui ir Jakovui Vygodskiui, Lejbai, Chajai ir LejaiŠemiavičiams.
Anot Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės, kurios vadovaujamas Centras inicijavo projektą, „Atminimo akmenys“ – galimybė bent iš dalies prisidėti prie Lietuvos gyventojų, nukentėjusių dėl Holokausto, atminimo. „Tik pradėjus domėtis šiomis asmeninėmis istorijomis, įmanoma suvokti, kiek žmonių netekome. Beveik kiekvienoje gatvėje, kuria kasdieneiname į darbą, gyveno nacių ir jų vietinių talkininkų nužudyti mūsų kaimynai, artimieji, įvairiausių profesijų atstovai“, – sako ji.
Vilniuje atsidarymo ceremonijoje dalyvaus Fanios ir LazarLewando bei Šemiavičių šeimos palikuonys.
„Mes džiaugiamės, kad šalyje, kurioje gyveno 245 000 žydų, bus įrengti pirmieji tokie atminimo ženklai. Lietuvoje buvo nužudyta bene didžiausia bendruomenės dalis Europoje – 95 procentai visų čia gyvenusių žydų – juos įamžinti ir atsiminti yra ypač svarbu“, - sako YossiShem-Avi, kurio seneliai buvo įkalinti Vilniaus gete, o vėliau nužudyti Paneriuose ir koncentracijos stovykloje Estijoje.
Visuomenei atviroje ceremonijoje taip pat dalyvaus Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Lietuvos žydų bendruomenės narai.
Renginį pratęs festivalio „Nepatogus kinas“ pristatomas filmas „Iš miško“ apie Holokausto nusikaltimus Paneriuose. Dokumentinis filmas bus rodomas 19 val. kino teatre „Pasaka“. Nemokamus bilietus į kino seansą galima atsiimti rugpjūčio 29–30 d. kino teatre, bilietų skaičius ribotas.
Iš viso Lietuvos miestų šaligatviuose atsiras 19 „Atminimo akmenų“.Rugpjūčio 28 d., jie bus įrengiami Kaune, kur 12 val. prie akmens, skirto pirmajam olimpiečiui IsakuiAnolikui (Laisvės al. 3/Krėvos g. kampas) vyks atidarymo ceremonija. Toks pat renginys planuojamas ir Šiauliuose – rugpjūčio 29 d. 12 val. prie akmens, skirto ilgamečiam Šiaulių savivaldybininkui Samueliui Petuchauskui (Vasarios 16-osios g. 62, prie Šiaulių savivaldybės pastato).
Planuojama, kad rudenį „Atminimo akmenys“ bus įrengti ir Panevėžyje, atminimo ženklai šiame bus skirti romams.
„Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine) – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, prisijungsi prie šio projekto. „Atminimo akmenys“ yra išsibarstę 18 Europos valstybių ir daugiau nei 53 000 vietų.
Lietuvoje „Atminimo akmenys“ bus dedami Lietuvos žmogaus teisių centro iniciatyva. Projektą finansuoja „Geros valios fondas“, fondas „ErinnerungVerantwortungZukunft“ (EVZ), remia Goethe‘s Institutas Lietuvoje. Asmenis, kuriems bus skirtos atminimo plytelės, pasiūlė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, konsultavo „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“.
Lietuvos žmogaus teisių centras
