Pasaulio spalvos. Graikiškos žiemos žydėjimas

 Indrė JONUŠYTĖ

Žiema Graikijoje prasideda šiek tiek prieš Kalėdas, tačiau tai nereiškia, kad liaujasi žydėti gėlės ar bręsti vaisiai. Ne išimtis buvo net šis kaip reta šaltas ir sniegingas sausis. O vasaris tiesiog sprogo spalvomis. Išvardinti visų tiek miestuose, tiek kaimų laukuose augančių ir žydinčių gėlių, krūmų, medžių neįmanoma. Paminėsiu tik nedidelę jų dalį. Bet ir dėl to žmonės nesigaili aplankę Graikiją ne sezono metu. 

Granatai prinoksta vėlyvą spalį, persimonai ant šakų laikosi iki gruodžio, o apelsinų, citrinų, greipfrutų, kinkanų, kitų citrusų derlių galima rinkti per visą žiemą, nuo spalio iki balandžio. Todėl neverta stebėtis ant to paties medžio matant pernykščius vaisus, o tuo pačiu metu jau gausybę pumpurų, žiedų ir net besimezgančių naujų vaisių. 

Priklausomai nuo regiono, bet šiaip jau didelėje Graikijos dalyje kai kurie augalai žydi visus metus, ypač prie Jonijos jūros: įvairių rūšių rožės, alijošiai, strelicijos („rojaus paukščiai“), puansetijos, pelargonijos. Laukinėje gamtoje žiemą žydi Kretos irisai ir įvairiausių alyvinių bei rožinių atspalvių plukės, laukinės našlaitės. Ankstyvą žiemą spalį ir lapkritį gausu ciklamenų. Kažkodėl laukinė gamta žiemą mėgaujasi būtent alyviniais ir violetiniais tonais. 

Laukiniai miniatiūriniai ir fantastiškai kvepiantys narcizai pražysta jau sausį.

O vasaris yra tas mėnuo, kai po gruodžio ir sausio darganų gamta pražysta masiškai. Pirmiausia ir kiek nedrąsiai irisai, kalijos, „Betliejaus žvaigždės“. Visi jie dažniausiai auga savaime tiek gamtoje, tiek prie namų ar soduose.  

Be citrusų, net vasario pradžioje žiedais apsipila migdolų medžiai ir tarsi išprotėjusios atrodo mimozos. Mimozų geltonumas akina iš tolo, tačiau joms nenusileidžia kamelijos, aplimpančios raudonais šiek tiek į rožes panašiais žiedais ir ne vienam prašalaičiui kelia įtarimą – plastikinės jos ar tikros? Mimozoms imant blukti, jas pakeičia forzicijos ir vikšrinio kiškiakrūmiožiedų geltonumas, keturkuokiai eglūnai, o migdolų medžių žiedams imant byrėti pražysta vyšnios, obelys, ir kiti vaismedžių. 

Vos peržengus Naujuosius metus, vietoje sniego Graikijos kaimai ir miestai pasipuošia baltomis gėlėmis dideliais žiedais – kalijomis, taip pat baltais irisais, narcizais ir pan., o per ortodoksų Velykas atrodo, kad pražysta viskas, kas turi alyvinę spalvą: cerciai, visterijos, alyvos, palisandrai, mėlynieji bulvamedžiai, magnolijos – alyvine spalva nuo laukinės gamtos tarsi užsikrečia visi miestai ir kaimai. Pavasarį Lietuvoje panašiai snieguoles keičia žibutės, kurios Graikijai nėra būdingos.

Ankstyvą pavasarį ypač kalnuoti salų kaimai būna apsupti tokio intensyvaus migdolų ir apelsinmedžių žiedų kvapo, kad daugelis naktimis užsidaro miegamųjų langus. Antraip rytą gali pabusti su nemažu galvos skausmu.

Mimosa (Indrės Jonušytės nuotr.)Poncetija (Indrės Jonušytės nuotr.)Rojaus paukštė (Indrės Jonušytės nuotr.)Kalijos (Indrės Jonušytės nuotr.)Irisai (Indrės Jonušytės nuotr.)Plukės (Indrės Jonušytės nuotr.)Alijošius (Indrės Jonušytės nuotr.)Rožės (Indrės Jonušytės nuotr.)Kumkvatu medis (Indrės Jonušytės nuotr.)

Bernardinai.lt

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode