Autizmas yra vienas iš daugelio sutrikimų, kurie diagnozuojami vaikystėje. Jis labiau būdingas berniukams nei mergaitėms. Skiriasi jis nuo kitų sutrikimų savo spektriniu charakteriu. Jis ne tik pasireiškia didele simptomų įvairove, bet ir tie simptomai gali būti įvairaus sunkumo. Tad mokslinėje literatūroje naudojamas terminas – „autizmo spektro sutrikimas“. Nors autizmas genetinis sutrikimas (tą aiškiai įrodo dvynių tyrimai), nėra atrasto vieno geno. Tyrinėtojai randa įvairias genų kombinacijas sukeliančias autizmą. Iš čia ir kyla didelė autizmo simptomų pasireiškimo įvairovė.
Autizmo spektrui būdingas polinkis į vienodumą, rutinas. Bendravimo sunkumai susiję su nesugebėjimu kalbėti arba labai stereotipišku kalbėjimu, nežiūrėjimu į akis. Labiausiai pastebimas yra netinkamas elgesys – priepuoliai, hiperaktyvumas, sensorinis jautrumas. Lengvesniais atvejais į akis krenta socialinis nerangumas ir antipatija pasikeitimams.
Laikoma, kad 1 iš 68 vaikų diagnozuojami priklausantys autizmo spektrui. Tai
maždaug 1,5% populiacijos. Taip buvo ne visada. Kažkada autizmas buvo laikomas
retu sutrikimu (1980-tais metais buvo 1 iš 10 000, o 2000-tais metais buvo jau 1 iš
149 – 0,67%). Keitėsi supratimas apie šį sutrikimą, gerėjo jo diagnostika, augo ir
skaičius. Kas toliau? Vyksta tyrimai, nes dar yra neatsakyta į daugelį klausimų. Vos
ne kiekvienais metais mokslininkai pateikia naujienų. Tad gali būti, kad šio sutrikimo
paplitimas dar augs, jo diagnostika plėsis, geriau suprasime kaip šis sutrikimas kyla
bei reiškiasi.
Priklausant autizmo spektrui galima būti sunkiu autistu ir lengvu, arba kaip dabar
sakoma, turėti „tik autizmo bruožų“. Yra ne mažai žmonių, kurie, nors ir turi šį sutrikimą, gyvena apie tai nieko neįtardami – autizmo simptomus laiko savo asmenybės keistumais. Tad ne vienas, arčiau susipažinęs su autizmo simptomais, pagalvoja - ar tik aš neturiu autizmo bruožų - ir ne be pagrindo (ypač vyrai). Toks
atradimas neretai suteikia žmogui didelį palengvėjimą - visą gyvenimą buvęs
keistuoliu, pagaliau suvokia, kad tas jo keistumas turi pavadinimą.
Autizmas yra ne vien sutrikimo pavadinimas. Autizmas yra didžiulė ir nors kiek keista, bet garbinga bendruomenė. Hansas Aspergeris, vienas iš pirmųjų aprašęs autizmą, ir labai daug tyrinėjęs šį sutrikimą, tvirtino, kad jis neįsivaizduoja talentingo kompozitoriaus arba mokslininko neturinčio autizmo bruožų. Autistinės smegenys, gal ir nelabai padeda bendrauti kasdienybėje, tačiau duoda didelių pranašumų, kai reikia dirbti su dėsningumais bei sistemomis, matematika bei programavimu. Dažnai jie turi idealią klausą, bei puikų ritmo suvokimą. Laikoma, kad tokios asmenybės kaip Mocartas, Darvinas, Niutonas ir Enšteinas, Lewis Carroll ir Isaac Asimov (rašytojai) bei daugelis kitų turėjo nemažai autizmo bruožų. Autizmo spektrui priklauso ir šių laikų įžymybės: Bilas Geitsas (Microsoft įkūrėjas), Susan Boyle (dainininkė), Daryl Hannah ir Dan Aykroyd (kino aktoriai), Tim Burton (režisierius), Satoshi Tajiri (pokemonų kūrėjas).
Balandžio 2 – VILTIES ŽVILGSNIU
Kaip ir daugelis labiau paplitusių ligų ar sutrikimų, autizmas turi savo dieną metuose. Balandžio 2-ji yra laikoma tarptautine autizmo supratimo (world autism awarenes) diena. Šiais metais pasaulyje ji bus minima devintąjį kartą. Šią dieną visame pasaulyje autistų, jų artimųjų bei specialistų bendruomenės susirenka ir kalba apie šį sutrikimą, jo pasireiškimą, sunkumus bei džiaugsmus.
Šiaip jau, ši diena, ši šventė yra džiugi. Dažnai stengiamasi naudoti mėlyną spalvą - kartais mėlynai apšviečiamas koks nors vietinis žymesnis pastatas (Eifelio bokštas ar
pan.), dalyvaujama bendruose autizmo ėjimuose (autism walk), siekiama pabūti bendruomenėje.
Šiais metais Klaipėdoje vėl minėsime balandžio 2-ją. Ją organizuoti ėmėsi brolis pranciškonas Benediktas Jurčys OFM. Ketina prisidėti ir daugiau organizacijų. Pilną jų sąrašą galėsime paskelbti vėliau (planavimas dar vyksta). Ketiname švęsti Danės skverelyje. Vyks įvairūs renginiai, užsiėmimai vaikams, bus muzikos, bus linksma ir įdomu.
Šį kartą norime susirinkti ir pažvelgti į vienas kitą „VILTIES ŽVILGSNIU“. Šis šūkis
skamba kaip antitezė autizmo spektro žmonių nenorui žiūrėti pašnekovui į akis. Tačiau ar dažnai mes skiriame laiko pažvelgti vienas kitam į akis, pamatyti ir pajusti vienas kitą? Mūsų aplinkoje gal ne vienas kiek užsidaręs, keistokas asmuo – nebūtinai jis yra nediagnozuotas autistas. Skirkime laiko. Pažvelkime. Pažvelkime su viltimi. Pažvelkime vienas į kitą „Vilties žvilgsniu“.
