Praėjusią savaitę Mažeikių muziejuje buvo pristatyta žinomo šachmatininko, Mažeikių šachmatų klubo „Matas“ direktoriaus Gintaro Paulausko knyga „Lietuvos – Žemaitijos – Mažeikių šachmatų raida pasaulio šachmatų fone.“ Knygoje aprašoma šachmatų istorija nuo praėjusio amžiaus pradžios iki pat šių dienų.
Apie autorių
Ilgametis šachmatų ir šaškių turnyrų organizatorius G. Paulauskas šachmatų klubui „Matas“ vadovauja jau 25-erius metus. Susidomėjo jis šiuo žaidimu labai anksti – vos būdamas penkerių. „Pirmoji mano šachmatų partija įvyko 1969 m., pusmetį stebėjus, kaip tėvas Bronius su broliu Vidmantu žaidžia šachmatais. Paprašiau, kad sužaistų su manimi. Brolis nustebęs paklausė, ar aš žinau ėjimus. Atsakiau, kad nieko čia ypatingo, galim pabandyti,“ – savo prisiminimuose apie šachmatų pradžią rašo G. Paulauskas. Tą kartą žaisdamas su broliu jau antrąją partiją, Gintaras laimėjo ir netikėtai tapo rimtu konkurentu varžovams.
Besimokydamas vidurinėje mokykloje, G. Paulauskas daug laiko skyrė ir kitokiam sportui: krepšiniui, futbolui, bėgimui, o baigęs vidurinę įstojo į Lvovo kūno kultūros institutą, nes Lietuvoje profesionalūs šachmatininkai nei anksčiau, nei dabar neruošiami, todėl profesionalių šachmatų trenerių Lietuvoje nėra daug, o Lvovo institute lietuviai tais laikais galėjo studijuoti.
Jausdamas begalinę aistrą šachmatams, Gintaras ir savo dukrą Gintarę jau nuo pat vaikystės pradėjo mokyti šachmatų gudrybių ir tuo yra labai patenkintas: Gintarė yra tapusi Lietuvos jaunių šachmatų čempione, šalies jaunimo vicečempione, dalyvavo keliose šachmatų olimpiadose, o dabar Vilniuje treniruoja jaunuosius šachmatininkus.
G. Paulausko teigimu, turėdamas kelių šimtų knygų apie šachmatus biblioteką, jis negalėjęs neperimti kitų žmonių kaupiamos medžiagos ir sudėti į vieną leidinį. Viena iš tokių žmonių – Vida Žilinskienė. Mirus vyrui, kuris buvo rajono šachmatų čempionas, V. Žilinskienė daug medžiagos apie šachmatų raidą suklasifikavo, sutvarkė ir taip padėjo leidiniui išvysti šviesą.
Šachmatų istorijos dalelė
Pasaulinė šachmatų raidos istorija: Indijos Radža paprašė sukurti žaidimą, kuriam reikėtų proto, įžvalgumo, išminties ir drąsos. Tai dariusiems meistrams išėjo kažkas panašaus į dabartinius šachmatus. Jų žaidimo taisyklės galutinai susiformavo XVI a. viduryje Italijoje.
Apie šachmatų atsiradimą Lietuvoje tikslių žinių nėra. Archeologai 1956 – 1957 m. Trakų pilies kasinėjimuose aptiko kaulines šachmatų figūrėles, kurios priskiriamos XIV a., tačiau kita versija teigia, kad šis žaidimas mūsų šalyje paplito XVII a.
Į Mažeikius šachmatai atkeliavo 1900 m. Jais laisvalaikiu mėgo žaisti geležinkelio stoties viršininkas Wogė ir stoties felčeris Drazdovskis. Daugiau iki pirmojo Pasaulinio karo mūsų regione apie šachmatus niekas nežinojo.
Iki antrojo pasaulinio karo Mažeikių rajone labiausiai pasižymėjo šachmatininkas Povilas Tautvaiša. Jis 1936 m. Lietuvos pirmenybėse sėkmingai sužaidė su Vladu Mikėnu. Tais pačiais 1936 m. iki Sedos pirmenybių likus keturiems turams, čempionas jau buvo aiškus. Juo tapo Sedos miestelio kirpėjas Albertas Gelžinis (žinomo akių ligų profesoriaus Romualdo Gelžinio tėtis), kuris aptarnaudamas klientą dar sugebėdavo analizuoti šachmatų partijas, nes žaidimo lentą su figūromis pastatydavo taip, kad jos atvaizdas matytųsi veidrodyje.
Pasak knygos autoriaus, pokario metais (apie 1953-iuosius) Sedoje prasidėjo organizuotesnė šachmatų vystymosi stadija, kai Sedos vidurinės mokyklos direktoriumi tapo Justinas Paulauskas. Pionierių kambaryje buvo pastatyta 10 šachmatų ir šaškių lentų.
Vėliau, kai iš Sedos išvyko geriausi šachmatininkai (J. Paulauskas, G. Pačkauskas, P. Rimkus, A. Gelžinis) šachmatų gyvenimas kiek prigeso, bet netrukus vėl atgijo. Knygos autorius vardina daugybę žmonių, tapusių čempionais net ne vieną kartą. 1963 m. Maskvoje M. Botvinikas įkūrė šachmatų mokyklą, kuri veikė iki 1991-ųjų. „Kai kurie šios mokyklos absolventai vėliau taps pasaulinio garso šachmatų čempionais (Garis Kasparovas, Anatolijus Karpovas bei kiti). Pažymint šios mokyklos sukaktį, būtina paminėti jos įtaką ir svarbą mūsų regionui. Tuo laikotarpiu Lietuvos klasikinių šachmatų čempionais tapo: Leonidas Maslovas, Vladas Mikėnas, Algimantas Butnorius, Antonas Česnauskas, Levas Ševeliovas ir daug kitų,“ – knygoje apie šachmatų raidą rašo jos autorius.
Šachmatų triumfas
Nauja šachamatų gyvenimo era prasidėjo 1992-aisiais, kai Mažeikiuose buvo įkurtas šachmatų klubas „Matas“ , kuriam vadovauti pradėjo G. Paulauskas. Tais pačiais metais pagreitį įgauna Tarptautinis šachmatų turnyras (TŠT) „Plateliai – 92“, kurio nugalėtoju tampa Darius Ruželė ir pasiekia savo šachmatinės karjeros aukštumas Lietuvoje. 1995 m. „Žaibo“ čempionate Kaune sėkmingai pasirodė G. Paulauskas ir Raimondas Paškevičius. 1998 – 2002 metais lyderiauja G. Paulauskas, R. Paškevičius ir Andrius Kontenis. Šachmatų turnyrai pradeda labiau kooperuotis visoje Žemaitijoje (Gargžduose, Ryškėnuose, Sedoje, Plinkšėse ir kitur). Labai sėkmingai per jaunimo mergaičių ir merginų Lietuvos čempionatus pasirodo G. Paulauskaitė, kuri ne kartą atstovauja Lietuvai Europos jaunimo čempionatuose. 2007 – 2008 m. užmezgami ryšiai su Latvija ir plėtojami dėka NVO projektų iki šių dienų. Mažeikių rajono rinktinę 2000 – 2010 m. sudarė G. Paulauskas, R. Skutulas, R. Paškevičius, G. Pačkauskas, G. Paulauskaitė, E. Petrikas. Laimėta daug pirmų ir prizinių vietų Žemaitijos zonos turnyruose. Ir vėliau mūsų rajono atstovai skina dar ne vieną pergalę įvairiose vietose vykstančiuose šachmatų turnyruose, garsindami Mažeikių vardą. Išskirti norėtųsi pasiekimus Lietuvos seniūnijų varžybose, Gargždų, Mažeikių, Akmenės ir Telšių turnyrus bei Pasaulinę šachmatų Olimpiadą Stambule.
Pats šachmatų klubas „Matas“ jungia kelias dešimtis žaidėjų. Klubą lanko ir moksleiviai. G. Paulausko teigimu, šachmatų žaidimas lavina protą, atmintį, koncentraciją. Taip pat šachmatai geriau padeda įsisavinti tiksliuosius mokslus.
Valerija KVEDARAITĖ
Alinos JONIKĖS nuotraukos
