Kartais atrodo, kad dėl siaubingos emigracijos ir prastos demografinės būklės Lietuva yra tiesiog pasmerkta sunykimui. Šio rašinio herojų pavyzdys paneigia blogas nuojautas ir suteikia vilties, kad mes visgi neišsivaikščiosime.
Tėvų džiaugsmas
Mažeikiškė Dalia Jankuvienė sakė: „Gausi šeima yra didelė laimė. Aš užaugau šešių vaikų šeimoje, o vyras Algis augo penkių vaikų šeimoje. Dar vieną vaiką jo tėvai priglaudė ir užaugino. Abudu esame kilę iš Klaipėdos krašto. Aš iš Mickų kaimo, o maniškis iš Klišių kaimo. Taigi abudu esame iš gausių šeimų. Vyro mamai Stanislavai jau yra 94 metai, bet ji dar guvi, klausosi žinių ir vis pamoko gyvenimo išminties: „Vaikų negalima mušti, prie vaikų negalima gerti, reikia dirbt, o ne sėdėt“. Dažnai pas močiutę vienu metu svečiuodavosi po 6–7 anūkus. Smagūs buvo laikai ir vasaros...“, – su nostalgija prisiminė moteris.
Dalia močiute tapo būdama pakankamai jauna – 41 metų. Ji džiaugiasi, kad abi dukros anksti sukūrė šeimas ir tapo savarankiškos. „Tėtis dukras mokino apsiginti nuo bernų, o aš – moteriškų dalykų. Dukros anksti išmoko maisto gaminimo ir kulinarijos paslapčių, megzti, siūti bei kitokių įvairių rankdarbių. Štai, Sandra nusimezgė savo vestuvinę suknelę, gamina puikius tortus. Kadangi aš esu tautodailininkė, tai dabar kartu ir atskirai mezgame sukneles, lininius rūbus, kostiumėlius, rūbelius krikštynoms, vestuvines sukneles ir kt. Dalyvaujame įvairiose parodose, o visa didžiulė šeimyna pabūna dar ir modeliais“, – džiaugėsi dukterų mama.
Svajonės išsipildė
Smagiai nusiteikusi, žvali jauna moteris Vaida Lukošienė papasakojo, kad 2002 m. pabaigė Pavasario vidurinę mokyklą ir visiškai neseniai „su trenksmu“ atšventė 15 metų baigimo šventę. Visa laida ir nemažai mokytojų susirinko mokykloje, o vakare pratęsė šventę, kurioje netrūko jausmingų ašarų, bet tuo pačiu buvo nerealiai smagu. Baigusi mokyklą Vaida, kaip ir jos jaunesnė sesuo Sandra, mokėsi skirtingose Šiaulių kolegijose, o jas baigusios grįžo į savo gimtąjį miestą – Mažeikius. Jaunos mamos sakė, kad apie išvykimą dirbti ir gyventi užsienyje nėra svajojusios ar galvojusios.
Šiais laikais nedažnai sutiksime jaunų šeimų, kurios pasiryžta auginti daugiau atžalų. Vaidos ir vyro Šarūno pasididžiavimas – trys sūnūs: Titas, Tajus ir Trojus. O jiems smagiai pasiausti mielai padeda šuo Aksis. Jauniausias sūnus Trojus rudenį eis į pirmąją klasę, bet galėtų iš karto eiti į antrąją klasę, kadangi daug skaito, ima iš bibliotekos knygas ir semiasi žinių. Visi berniukai sportuoja, vieni lanko krepšinio, kiti futbolo treniruotes.
Paklausus, ar nesunku auginti tris vaikus, Vaida atsakė: „Neįsivaizduoju, kaip reikėtų auginti tik vieną vaiką. Tas begalinis judėjimas, dinamika ir visų gyvybingumas tiesiog „veža“. Visiškai užtenka laiko ir sau, ir savo pomėgiams realizuoti. Vasaras vaikai leidžia pas senelius Šateikiuose, Plungės rajone. Mažiesiems „ūkininkams“ gyvuliai, karvės ir vištos yra didžiulis „kaifas“. „Na, kiaule, kaip gyveni? Na, vištos, kaip jūs laikotės?“, – klausinėja Tajus. Seneliai, tai matydami rimtai sako, kad užaugęs berniukas galės turėti savo ūkį. „Aš jau dabar noriu“, – pareiškia anūkas.
Jaunesnioji sesuo Sandra 2004 m. baigė tą pačią Mažeikių Pavasario vidurinę mokyklą, o vėliau – turizmo administravimą Šiauliuose. Kaip ir vyresnioji sesuo, anksti sukūrė šeimą su mažeikiškiu Giedriumi Domarku, bei augina du sūnus – Justą ir Nojų. Vasarą berniukai mėgsta leisti laiką ir darbuotis pas senelius sodininkų bendrijoje „Rasa“. Čia bitės, žvejyba ir vištos yra ir pramoga, ir malonumas.
Paklausus Vaidos ir Sandros, ar neplanuoja pagausinti savo šeimų mergaitėmis, nuskambėjo kiek netikėtas ir šiek tiek mistiškas Vaidos atsakymas: „Mūsų norai ir svajonės išsipildė su kaupu. Būdamos mažos, labai norėjome, kad šeimoje būtų dar du broliukai, kiekvienai po vieną. Tai mama vis sakydavo, kad užaugsite ir turėsite savo. Viskas materializavosi šiek tiek kitaip ir su kaupu, bet vis tiek smagu. Penki vyrai! Na, ir mes dar nesame senos. Tad visko dar gali būti.”
Taupumas – tai ne skūpumas
Šiais laikais, kai visko yra tiek daug ir „to visko“ labai norisi, nėra taip paprasta sudurti „galą su galu“ ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Visi šeimos nariai džiaugiasi ir tenkinasi tuo, ką turi. Kai suaugusieji dirba ir uždirba, tai mažieji Vaidos ir Sandros „vyrukai“ jau išmoko taupyti. Kiekvieną sutaupytą pinigėlį Vaidos berniukai dėjo į taupyklę ir taip susitaupė kelionei į Disneilendą. Na, pavyzdžiui, susitvarko kambarius ir paskatinimui gauna po 2 litus (kol buvo litai), tai vieną litą skirdavo skanumynams ir kitokiam vaikiškam pasilepinimui, o kitas nukeliaudavo į taupyklę. Apie penkis metus taip taupė, o atsiradus naujai valiutai eurui, pagaliau išvažiavo į išsvajotą turistinę kelionę. Jau apkeliavo Lietuvą ir kitas vietas. Kelionių metu nėra problemų, kur ir kaip miegoti, nes visaip yra gerai. Labai mėgsta lankyti muziejus ir ieško specialių nuorodų. Šiuo metu vyksta taupymo akcija kelionei į Ispaniją. O šiek tiek anksčiau vaikai susitaupė pinigų ir nusipirko kompiuterinių žaidimų konsolę.
Sandros vaikai taip pat išradingai taupo. Tam, kad greičiau sutaupytų kokiai kelionei, iš savo taupyklės pinigėlius po truputį perdeda į kelionių taupyklę. Šiuo atveju vaikams visai nebūtina žinoti, kad didžiąją pinigėlių dalį uždirba ir sutaupo jų tėveliai. Pasididžiavimas, džiaugsmas ir vis dažnesnių kelionių nuotykiai bei įdomūs maršrutai nustelbia tai, kas kartais atrodo sunkiai įgyvendinama svajone.
Vytas ALEKNAVIČIUS
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
