Antisovietinės organizacijos Mažeikių apskrityje

 

Kol  lietuvių tauta bus gyva, ji sieks laisvės ir kovos dėl savo nepriklausomybės. Nepriklausomybės atkūrimo tikslas sudarė teisinį rezistencijos pagrindą: visos priemonės okupacijai pašalinti buvo naudotinos ir pateisinamos. Tikėdami greita pergale visame krašte kūrėsi partizanų būriai, į kuriuos ėjo kaimo jaunuoliai. Pogrindžio organizacijas daugiausia sudarė besimokantis jaunimas, inteligentai, tarnautojai. Tiek partizanų būriai, tiek pogrindinės organizacijos kūrėsi ir Mažeikių apskrityje.

Lietuvos laisvės armijos įkūrimas

Kaip rašoma alkas.lt, Lietuvos laisvės armija buvo slapta lietuvių tautinė, karinė ir politinė organizacija, siekusi atgauti  Lietuvos nepriklausomybę ne tik politinėmis, diplomatinėmis priemonėmis, bet ir ginkluotomis pajėgomis. Ji įkurta 1941 m. gruodžio mėnesį Vilniuje. Steigėjas – Kazys Veverskis, 28 metų Vilniaus universiteto teisės studentas, anksčiau mokęsis Lietuvos karo mokykloje. Tarp kitų LLA steigėjų buvo du K. Veverskio broliai Pranas ir Aleksandras, gen. Motiejus Pečiulionis-Miškinis, kpt. Juozas Čeponis-Tauragis,  ltn. Adolfas Eidimtas-Papunis, kpt. Albinas Karalius-Varenis, aviac. kpt. J. Kasperavičius-Visvydas, kpt. Juozas Krikštaponis,  kpt. Afanasijus Kazanas, A. Kubilius ir kiti.

Organizacija pareiškė, kad Lietuvos likimą sieja ne su kitų didžiųjų valstybių likimu, bet su  didžiausiomis savo ir kitų lietuvių pastangomis. LLA programoje įvardinti pagrindiniai tikslai: Lietuvos laisvės iškovojimas bei naujos vieningesnės ir galingesnės tautinės Lietuvos valstybės atstatymas su sostine Vilniumi ir Klaipėdos kraštu.

 

LLA Mažeikių kuopa

 

Alkos partizanų rinktinės vado Juozo Ivanausko įsakymu 1946 m. sausio 5 d. įkurta Mažeikių kuopa. Jos vadu paskirtas Mažeikių invalidų namų, įsikūrusių Urvikių kaime, vedėjas Vincas Lapinskas-Tabakas.

Kuopos nariai mašinėle spausdino atsišaukimus ir juos platino, ruošėsi išsprogdinti geležinkelį ir sutrukdyti išvežti tremiamus į Sibirą žmones.

1946 m. kovo  20–30 dienomis buvo suimta 15 organizacijos narių. Visi nuteisti įvairiomis bausmėmis. V. Lapinskas gavo 15 metų katorgos. Kuopos būrio vadas Antanas Uikys-Brukys, gim. 1916 m., žuvo Šiaulių kalėjime 1946 m. gruodžio 12 d. Jo žmonai grąžino kruvinus rūbus...

Kuopai priklausė ir neseniai mirusi žinoma mažeikiškė poetė Sofija Šviesaitė, taip pat partizanų vado plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio brolis Ignas Vitkus.

Organizacijos nariai Valys Norkus ir Povilas Rušinskas-Ežys iš lagerių negrįžo, mirė Rusijoje. Iš Mažeikių kuopos dar yra gyvas ir gyvena Mažeikiuose Augustinas Vaičius-Klajūnas.

     Saugumiečiai prie Mažeikių kuopos bylos prijungė dar 32 Leckavos bei kitų apylinkių organizacijų narius.

 

Ylakių kuopa

    

Ylakių 7 kl. gimnazistas Domas Klova-Siaubas, gim. 1927 m., 1945 m. kovo mėnesį įkūrė Ylakių kuopą.

     1946 m. sausio 15 d. suimta 40 kuopos narių, 38 iš jų turėjo ginklą. Tardomas D. Klova griebė nuo stalo pistoletą ir bandė nušauti Mažeikių MGB viršininką Veriką. Nepavykus to padaryti, jaunuolis iššoko pro langą, bet kieme buvo sulaikytas.

1946 m. rugsėjo 19 d. Šiauliuose karo tribunolas nuteisė 34 narius įvairiomis bausmėms. D. Klovas 1947 m. kovo 26 d. sušaudytas Vilniaus saugumo kalėjime. Tarp Ylakių kuopos nuteistųjų buvo ir trys  Mažeikių gimnazijos 6 klasės moksleiviai. Vienas jų – Antanas Dima, gim. 1928 m. – vežamas į Magadano lagerį, neaiškiomis aplinkybėmis nuskendo Ochotsko jūroje.

 

Lietuvos demokratinės kovos sąjungos 43 skyrius

Auksodės pradinės mokyklos vedėjas Valentinas Valantinas 1946 m. Auksodės apylinkėse per pusmetį subūrė 20 žmonių organizaciją, įsigijo ginklų, rašomąją mašinėlę. 1947 m. V. Valantinas perėjo dirbti į Dabikinės vaikų namus ir toliau būrė organizacijos narius, užmezgė ryšį su „Sakalų“ štabu ir Žemaičių partizanų apygarda, buvo priimti į Alkos  partizanų rinktinę.

1948 m. sausio mėn. iš Viekšnių, Laižuvos ir Akmenės valsčių 60 organizacijos žmonių buvo areštuoti. V. Valantinui pavyko pabėgti, nors buvo sužeistas į šlaunį. Jį vėliau suėmė Kaune. V. Valantinas  ir dar keturi organizacijos nariai nuteisti 25 m. lagerio. Likusieji 55 dalyviai gavo po 10 metų. V. Valantinas Kazachstane, Kengyro lagerio kalinių sukilime, vadovavo žemaičių grupei. Grįžęs iš lagerio, V. Valantinas gyveno Klaipėdoje. Mirė Skuode, ten ir palaidotas.

     Organizacijos nariams Jonui Šimui-Bijūnui ir Albertui Šiurylai pavyko pabėgti nuo arešto. J. Šimą stribai nušovė 1948 m. rugsėjo 11 d. Dagių kaime. A. Šiurylą suėmė Klaipėdoje 1951 m. ir nuteisė 25 m. lagerio.

     Lageriuose mirė Juozas Pilčiauskas, Domas Kiudulas, Vytautas Urvikis ir Vytautas Kiela. Paskutinis šios organizacijos narys Albertas Gargasas mirė Telšiuose 2014 m.

 

LLA štabas „Sakalai“

Pogrindinę organizaciją Mažeikių mieste įkūrė mokytojas Antanas Čerkasas. Jo tėvas Vincas Čerkasas –  mokyklų inspektorius – vizituodamas mokyklas, plėtė organizacijos tinklą. Organizacija palaikė ryšį su Lietuvos demokratinės kovos sąjungos 43 skyriumi, įsikūrusiu Dabikinėje, ir taip pat, deja, su  Siaubo  grupės smogikais, nes manė, jog jie tikri partizanai. Šelpė smogikus maistu, medikamentais ir rūbais.

Štabo nariai iš Mažeikių kultūros namų išnešė rašomąją mašinėlę, o iš komunistų partijos komiteto sandėlio – 100 kg rašomojo popieriaus. Spausdino atsišaukimus, siuntinėjo perspėjimus valdžios atstovams, padirbinėjo ūkininkams atsiskaitymo produktais su valstybe kvitus.

     1947 m. gegužės 1 d. užminavo tribūną, pastatytą partijos ir rajono vadovams, bet mina buvo surasta ir nukenksminta. 1948 m. spalio mėn. išlaužė milicijos sandėlį ir išnešė vieną šautuvą, keturis revolverius ir dešimt automatų bei šovinius. Planavo sutrukdyti tremtinių į Sibirą vežimą.

     1949 m. balandžio 16 d., ankstyvą šv. Velykų rytą, saugumas suėmė 33 šios organizacijos narius, tarp jų ir visą Čerkasų šeimą. Ypatingasis pasitarimas Maskvoje nuteisė 10 šios organizacijos narių po 25 m. lagerio, likusiuosius – po 10 metų.

     „Sakalai“ buvo veikliausia, daugiausia nuveikusi pogrindžio organizacija Mažeikių apskrityje.

     Dar gyva šios organizacijos narė Valė Bernotavičiūtė-Kvedarienė, gyvenanti Klaipėdoje.

 

„Rūsenantis aukuras“                 

    

1945 m. Mažeikių gimnazijos pirmojoje klasėje susibūrė patriotiškai nusiteikusių moksleivių grupelė, kuri guminėmis raidėmis spausdino ir platino antisovietinius lapelius. Vėliau susidarė  dar viena grupelė. Abi 1947 m. susijungė ir pasivadino „Rūsenančiu aukuru“. Grupės nariai kaupė ginklus ir laukė prasidedančio karo. 1947 m. saugumiečiai surinko 63 atsišaukimus. 1948 m. sausio 17 d. surinko dar 195 mieste išmėtytus atsišaukimus, spausdintus tuo pačiu šriftu, kaip ir rastieji 1947 metais.

     1949 m. birželio 26 d. suimti 9 iš 16-kos organizacijos nariai. Albertas Ruginis ir Jonas Kairys nuteisti po 7 metus lagerio. Kiti dėl jauno amžiaus užverbuoti ir paleisti, nors jie nė vienas saugumui nedirbo. J. Kairys 1952 m. bėgo iš Mordovijos lagerio, buvo sugautas ir žuvo lagerio karceryje. Organizacijos narys Juozas Statkus 1949 m. suimtas nebuvo, mat buvo išvykęs į Pikelius, ten organizavo pasipriešinimo grupę. 1951 m. penki grupės nariai buvo suimti ir nuteisti po 25 m. lagerio.

 

Jaunieji Lietuvos partizanai

     1949 m. gegužės 11 d. kartu veikę ir  anksčiau septyni Mažeikių jaunuoliai įkūrė pasipriešinimo organizaciją. Jie užmezgė ryšį su tariamais Siaubo grupės partizanais. Turgavietėje išplėšė kioską ir rūkalus nunešė smogikams. Rašė ir platino atsišaukimus, darė ,,Molotovo kokteilius“ – padegamuosius butelius, ruošėsi padegti rinkiminę apylinkę, gadino kariškių automobilių akumuliatorius.

     Tų pačių metų birželio 6 d. organizacijos nariai suimti, šeši buvo nuteisti po 10 metų lagerio, vienas paleistas. Suimto Stepono Voro sesuo Stefanija Voraitė-Čerkasienė-Balandėlė suimta vėliau. Grįžusi iš lagerių, tebegyvena Mažeikiuose.

 

LLA Sedos gimnazijos kuopa

Įsikūrę Sedos gimnazijoje, jaunuoliai rėmė Sedos partizanų būrį, turėjo rašomąją mašinėlę. 1947 m. gegužės 17 d. atvykęs į Mažeikius Pabaltijo karinės apygardos tribunolas nuteisė penkis Sedos gimnazistus po 10 metų lagerio.

Mažeikiuose tebegyvena buvęs kuopos narys Stasys Kazlauskas-Vėjavaikis ir  Juozas Pukinskas-Timuris,   kuris yra Kauno karo muziejaus garbės kuopos narys.

 

LLA Tirkšlių mokyklos organizacija

1948 m. rugpjūčio 21 d. Karinis tribunolas įvairiomis bausmėmis už antisovietinę veiklą nuteisė penkias mokytojas. Šios mokyklos direktorius Antanas Bučys du kartus nesėkmingai bėgo iš kalėjimo, jam buvo peršautos abi  kojos. 

 

Sedos kuopa

    

1946 m. gruodžio mėnesį suimti 26 Sedos kuopos žmonės iš Ketūnų, Užežerės, Rubikų, Užmarkijos kaimų. Jie apkaltinti rėmę partizanus ir nuteisti.

 

Pašerkšnės kuopa

    

1949 m. sudaryta byla ir suimti 23 Pašerkšnės, Ketūnų, Rupiekių kaimų gyventojai, palaikę ryšį su partizanais.

Nuteisti vieni iš paskutiniųjų

Po Stalino mirties ir po kalinių sukilimų Norilsko, Kengyro ir Vorkutos lageriuose režimas sušvelnėjo. Politinius kalinius ir tremtinius pradėjo leisti namo į Lietuvą.

Vieni iš paskutiniųjų buvo nuteisti Vaclovas Šalvis ir Vladas Majauskas, 1971 m. iš Ventos kolūkio raštinės išnešę rašomąją mašinėlę. Spausdintas proklamacijas jiedu  platino Mažeikių ir Skuodo rajonuose.     1972 m. vasario 16-osios naktį iškėlė  Trispalvę ant statomo Sodų g. 13 dvylikaaukščio pastato. 1973 m. balandžio mėnesį teismas skyrė V. Šalviui ketverius metus lagerio Mordovijoje, o V. Majauską trejiems metams uždarė į psichiatrinę ligoninę.

Vėlesniais metais dar pasitaikydavo iškeltų trispalvių vėliavų ar platinamų antisovietinių lapelių, tačiau  tokie veiksmai represinių sovietinių organų jau buvo traktuojami ne kaip politiniai, o tiesiog chuliganiški,   todėl ir kovos su antisovietine veikla priemonės tapo švelnesnės, labiau profilaktinio pobūdžio.

Albertas RUGINIS

Nuotrauka iš Mažeikių muziejaus archyvo

     

    


Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode