Ar tai, ką žinome apie protinę negalią, pagrįstai laikome tiesa?

 

Įvairūs stereotipai apie protinę negalią turinčius žmones yra viena iš kliūčių siekiant darnios jų integracijos į visuomenę. Išsikelkime asmeninį tikslą mažinti šių žmonių atskirtį ir siekime jo įgyvendinimo keisdami požiūrį. Pradėti galime pasitikrindami, ar nelaikome mitų apie protinę negalią turinčius žmones aksiomomis?

1. Psichikos negalia = protinė negalia?

Šios sąvokos gali atrodyti vienodos, tačiau taip nėra. Protinė negalia – tai įgimtas ar įgytas intelekto deficitas, kuriam esant žmogui sunkiau įsiminti naujus dalykus, mokytis, dirbti darbus, reikalaujančius aukštosios protinės veiklos. Psichikos negalios sąvoka apima psichikos sutrikimus, pavyzdžiui depresiją, šizofreniją, generalizuoto nerimo sutrikimą ir kitus. Nors intelektą tiria psichiatrija ir protinė negalia pasitaiko sergant psichikos ligomis, dažnai protinė negalia yra genetinės ligos, pavyzdžiui Dauno sindromo, požymis ar dėl vaisiaus nervų sistemos sklaidos defektų įgimtas intelekto deficitas, taip pat įgyta demencija (intelekto kritimas).

Priklausomai nuo intelekto sutrikimo laipsnio, simptomai yra įvairūs ir skirtingo intensyvumo, tačiau dažniausiai protinė negalia pasireiškia loginio mąstymo, kalbėsenos ir mokymosi problemomis. Nepaisant to, nemažai žmonių yra įsitikinę, kad agresyvumas – esminis ir neatsiejamas protinę negalią turinčių bruožas. Tačiau agresija tikrai nėra būdinga visiems turintiems protinę negalią. Bijodami ir ignoruodami, tik stabdome turinčių protinę negalią integraciją į visuomenę bei kuriame didesniu kiekiu iššūkių ir sunkumų pasižyminčią aplinką.

2. Sergantis = nelaimingas.

Laimė – teigiamų emocijų visuma ar būsena, pasireiškianti įvairiais jausmais – pasitenkinimu, ramybe, dvasine pusiausvyra.Pasiekti tokią emocinę būklę sergant yra labai sunku, tačiau tam tikrai atvejais – įmanoma. Puikūs pavyzdžiai – Stivenas Hokingas, kuris nepaisant ligos, paralyžiavusios beveik visą jo kūną, nepasidavė ir dirbo dėstytoju, mokslininku ir be rankų ir be kojų gimęs Nickas Vujicicius – sukūręs šeimą ir mokinantis kitus kaip būti laimingais.

Žinoma, susidūrus su liga ar negalia yra itin sunku ir atrodo, jog neįmanoma jaustis laimingais, nes šį pojūtį nulemia kiekvieno ligos ir gyvenimo istorija, būklė ir požiūriai. Kiekvienas pilietis turi galimybę prisidėti prie turinčiųjų negalią gerbūvio kūrimo. Tą padaryti yra įvairių būdų, pavyzdžiui siekti, kad vis daugiau veiklų, būrelių būtų sukuriama ar pritaikoma turintiems negalią ir nepamirštant suteikti įvairiapusišką pagalbą jų artimiesiems.

3. Protinę negalią turintieji nieko nesupranta

Kiekvienas žmogus, jo imunitetas ir ligos istorija yra skirtingi, todėl sutrikimai ar negalia gali pasireikšti nevienodu intensyvumu. Teigti, kad protinę negalią turintieji nieko nesupranta – klaidinga. Intelekto sutrikimų turintis asmuo supranta tiek, kiek leidžia jo suvokimo lygis, jis sureaguos į pašaipią šypseną ar įžeidžiančią frazę priklausomai nuo jo mąstymo, suvokimo, dėmesio koncentravimo sugebėjimų. Net jei pats ir nesuprastų įžeidimo, nemalonus veiksmas ar žodis gali įskaudinti jo artimuosius. Nesityčioti ir gerbti visus aplinkinius – taisyklė, kuriai neturėtų būti taikomos jokios išimtys, neatsižvelgiant nei į diagnozę, nei į žmogaus veiksmus, nei į kalbėsenos manierą ar kitas asmenybės savybes.

4. Negalia – tai liga, o jei sergi – lik namie, kol pasveiksi.

Peršalus visi skubame namo, įsisukame į antklodę ir laukiame kol pagerės, žinodami, kad sergant išėjus iš namų savijauta gali pablogėti ir rizikuojame užkrėsti kitus. Ką daryti, jeigu tai ne liga, bet negalia, kuri galimai slėgs visą gyvenimą? Niekas nenusipelno sudėtingo gyvenimo kelio, tačiau taip kartais nutinka, todėl aktyvi veikla, bendravimas, gali pagerinti savijautą ir būti integracijos į visuomenę stimuliatoriumi, priešingai, nei nuolatinis buvimas namuose. Aktyvus laisvalaikis gali slopinti vienatvės pojūtį ir įkvėpti daugiau vilties, skatinti dalintis rūpesčiais.

Renginių pritaikytų intelekto negalią turintiems sąrašas nėra gausus, tačiau 2015 m. Šv. Kalėdų šventės proga atlikėjas Jurgis Didžiulis padovanojo savo koncertą turintiesiems protinę negalia, o 2016 m. edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ siūlė renginius ir dirbtuves pritaikytus žmonėms su įvairiomis negalioms – tarp jų ir intelekto. Šiais metais spalio 21 d. Lietuvos Medicinos Studentų Asociacija Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje surengė diskoteką skirtą protinę negalią turintiems paaugliams, o jos metu – diskusijas ir paskaitas tėveliams. Be šių renginių yra specializuotų, integruotų mokyklų rengiami užsiėmimai.

5. Turintys negalią – blogesni už mus.

Nėra matavimo vienetų, kurie leistų kitus žmones laikyti prastesniais ar mažiau vertais geresnio gyvenimo. Sveikus žmones nuo protinę negalią turinčiųjų iš esmės skiria ne skaičių skirtumas atlikus IQ (intelekto nustatymo) testą, bet charakterio savybės. Intelekto negalią turintys žmonės dažniausiai nemoka meluoti, drąsiai pasako kas patinka ir nepatinka, išreiškia meilę, yra paprasti, nuoširdūs. Priklausomai nuo mąstymo sutrikimo lygio kai kuriems yra sunku prisitaikyti ir išmokti naujų įgūdžių, tačiau reikia prisiminti, kad ir sveiki, ir turintys protinę negalią žmonės turi individualių savybių rinkinį. Žmonių vertinimas – „geras“, „blogas“, „kvailas“, – tai viena iš sklandaus bendravimo ir tolerantiško požiūrio siekimo kliūčių.

Visi sveiki, sergantys, protinę, psichinę negalią turintys žmonės yra lygūs. Nors kai kuriems iš jų reikia papildomos priežiūros, visiems asmenims turi būti ori vieta visuomenėje, tik reikia ją atrasti. Ieškant tos vietos ir skatinant protinę negalią turinčiųjų integraciją į visuomenę, supratimas, kad protinę negalią turintis žmogus yra ir mūsų atsakomybė – būtinas. Svarbu siekti tolerantiškesnio požiūrio ir kurti palankią aplinką visiems turintiems įvairias negalias, nes tik supratinga visuomenė yra teisinga visuomenė, kurioje gera gyventi, nebijant būti atstumtiems ir engiamiems dėl savo ligų, kurioje nėra gėdinga sirgti ir kurioje įvairiapusiška (ekonominė, moralinė ir kitokia) pagalba suteikiama tiems, kuriems to labiausiai reikia.  

Teksto autorė yra Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) spaudos koordinatorė

Bernardinai.lt

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode