Suomijoje Lahti mieste vasario 27 – kovo 4 vyko pasaulio ledo burlenčių čempionatas. Jį organizavo tarptautinė ledo ir sniego buriavimo asociacija („World Ice and Snow Sailing Association, WISSA). Į čempionatą suvažiavo 105 sportininkai. Lietuvai atstovavo net 12 pajėgiausių šalies burlentininkų. Geriausiai sekėsi Pauliui Voveriui, kuris šiame čempionate gynė Pasaulio čempiono titulą, iškovotą prieš dvejus metus Estijoje.
Pirmosios lenktynės buvo labai sudėtingos Lietuvos sportininkui, bet P.Voveris pademonstravo ryžtą ir pirmuosiuose startuose finišavo atitinkamai antroje ir ketvirtoje pozicijose. Tai leido jam įsitvirtinti geriausiųjų penketuke. Kitos dienos P.Voveriui susiklostė sėkmingiau. Paulius net tris kartus iš eilės aplenkė visus varžovus ir vieną kartą užėmė trečiąją vietą. Iškovotos pergalės leido Lietuvos sportininkui su 14 taškų antrą kartą iš eilės tapti pasaulio čempionu.
I vieta: Paulius Voverys 14 taškų (Lietuva)
II vieta: Boris Lubčenko 20 taškų (Estija)
III vieta: Aleksandr Leontjevs (Latvija)
Puikius rezultatus pademonstravo ir šių varžybų veteranai Robertas Berkelis ir Arvydas Moliušis. Bendroje įskaitoje jie pateko į geriausiųjų dešimtuką. Veteranų įskaitoje Robertas užėmė pirmąją vietą, o Arvydas – antrąją. Savo ruožtu Audrius Voverys meistrų grupėje užėmė trečiąją vietą. Tokioje pat pozicijoje varžybas baigė ir jaunimo įskaitoje dalyvavęs Ugnius Alekna.
– Antrą kartą laimi pasaulio čempionatą. Kada buvo sunkiau laimėti? – buvo paklaustas Paulius Voveris.
– Labai sunku įvardinti, kuris čempionatas buvo sunkesnis, nes abu jie buvo labai sunkūs skirtingais aspektais. 2016 metų čempionatas buvo sunkus, nes buvo daug vėjo – varžybos pareikalavo didelės patirties ir technikos.
Šiemet vėjo buvo palyginti labai mažai, todėl šalia visko daug nulėmė fizinis pasirengimas. Esant silpnam vėjui, beveik visos distancijos metu dalyviai su bure bando užkabinti vėją, „pumpuoja“ jį, o tai pareikalauja labai daug jėgų.
– Kaip vertinate pačias varžybas? Šiemet tikriausiai buvo didelė konkurencija?
– Nuo pat pirmos dienos varžybų eiga buvo nenuspėjama – vos pavyko išlaikyti trečiąją poziciją, o aiškaus lyderio nebuvo. Tačiau atkaklumas, šalti nervai ir patirtis leido sužibėti kitomis dienomis.
Dažnai kartoju, kad Lietuva šioje sporto šakoje yra viena stipriausių, o Latvijos sportininkai veikiausiai eitų po mūsų
– Kurie varžovai buvo pagrindiniais konkurentais?
– Dažnai kartoju, kad Lietuva šioje sporto šakoje yra viena stipriausių, o Latvijos sportininkai veikiausiai eitų po mūsų. Latvis Aleksandras Leontjevas taip pat yra daugkartinis tarptautinių ledrogių varžybų nugalėtojas ir kiekvienais metais mane priverčia rimtai paplušėti. Šiemet labai nustebino ir Estijos atstovas Boris Ljubtšenko, nes anksčiau varžybose neužimdavo aukštų vietų.
– Kuo išsiskiria pergalingų ledrogių konstrukcija?
– Pagrindinis mūsų ledrogių išskirtinumas ir pranašumas, palyginti su kitomis konstrukcijomis, tai jų paprastumas. Su tėčiu dažnai juokaujame, kad tas, kas tinka viskam, galiausiai netinka niekam. Taip ir ledrogių sporte – dažnas, norėdamas tave aplenkti, pradeda reguliuoti savo roges ir po to būna tik blogiau. Ledrogės – kaip sportinis automobilis, turi prie jų priprasti, su jomis susigyventi ir tada pasieksi rezultatą. Taip pat atsisakę visų reguliavimų išlošėme ir svorio, kuris labai svarbus startuojant.
– Kiek trunka ledrogių sezonas?
– Sezonas dažniausiai trunka 2-3 mėn. Pastebėjome tendenciją, kad ledrogių sezonas vis persistumia arčiau pavasario. Kauno marios užšąla vis vėliau (gruodis dar būna gana šiltas) ir dažnai, jau pavasarį, vis dar turime puikaus ledo.
– Kiek šio sporto entuziastų mūsų šalyje?
– Entuziastų kiekis mūsų šalyje kasmet didėja. Jau praėjusias metais viename iš „Ledas veža“ etapų jų surinkome beveik 30. Nenustebčiau, jei Lietuvoje šis skaičius perkoptų pusšimtį. Gyvename dėkingoje vietoje, nes turime Kauno marias. Tai ideali vieta tobulinti įgūdžius tiek vasarą, tiek žiemą. Tiesa, žiemą reikalai gal netgi geresni – visame pasaulyje ledo sąlygos vienodos. Pavyzdžiui, vasarą treniruotis Kauno mariose ir važiuoti į varžybas jūroje nėra labai gera mintis – jūros bangos viską keičia kardinaliai. Kuršių marios taip pat turi savitą sujauktą bangą.
– Kokios varžybos Lietuvoje ?
– Varžybas Lietuvoje vis dažniau organizuojame kartu su tėčiu. Kadangi šiame sporte ir varžybose turime daug patirties, galime pasiūlyti aukštą varžybų lygį. Šiemet tradiciškai organizavome Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo varžybas. Deja, ledas mūsų nelepino ir daugiau progų neturėjome. Pavyzdžiui praėjusią žiemą pavyko surengti net penkis „Ledas veža“ etapus. Dalyvavo daug dalyvių. Taip pat svarstome, kad vertėtų surengti ir tarptautines varžybas, nes labai nusivylėme jų organizavimu Suomijoje.
– Kaip manote, ar šis sportas gali tapti žiemos olimpine sporto šaka?
– Jei jis taptų olimpine sporto šaka – išsipildytų svajonė.
Vilnius, kovo 7 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
